papenėti

papenėti
papenė́ti, pàpeni, -ė́jo tr. 1. K, J, Upt, Ut, Dglš, Šr, Pnm, Brsl, Grv, Lz duoti maisto, pamaitinti, pašerti: Pašerk paršus, vaikus papenė́k Dl. Ir kiaulę papenė́t, ir vaiką pavalgint reikia Dv. Paganau ..., papeniu arklį SD262. Kai namie esu, kiaulę pàpeniu, teliuką pagirdžiu Rk. Kalakutai reikia papenė́t Pb. Avilį iškopinėję, bites papenėkit skystu sirupu J.Jabl. Papenėsi vaikelius, pakviesi kaimynėlius A.Strazd. Tave taip gerai jis papenėjo Mž374. Dievas ... mane ikšiolei papenėjo, dengė, šelpė BPI238. Papenėki mane, alkaną elgetą DK159. Kursai mane per visą mano gyvenimą papenėjo BB1Moz48,15. | prk.: Alkstančius ir trokštančius teisybės ... papenėjo geru DP475. ^ Ir žentą papenė́jo, ir varškė atliko BŽ63. Eketėn patekus žuvis gali papenėti ir patsai bėdų daugiau neregėti KrvP(Dg). | refl. tr.: Kiaulės paspenė́t reikia Dglš. ║ pagelbėti valgančiam ar ėdančiam: Reikia papenė́t – pats nevalgo Tršk. Aš papenė́siu vaiką, gali eitie Skp. 2. refl. K išmisti: Tuo išsigaivenu, pasipeniu SD409. Jei bitės vis teip pasidaugintų, kurgi jos visos patilptų ar kaip pasipenėtų? S.Dauk. Kursai savo darbu pasipeni ir jam pakanka, tas turi gerą, pakajingą gyvenimą CII340. Prakeikta testovi žemė dėl tavęs, vargingai iš tos pasipenėsi Bb1Moz3,17. Sirata vos ne vos gali pasipenėti BPI315. Anys man tokį paliks skarbą, jog galėsiu pasipenėti ir nedirbęs BPII276. 3. šiek tiek patukinti: Tą kiaulę papenėsme dar kiek ir griausme ant šono (skersime) Mžš. A ta[vo] papenė́ta kiaulaitė? Vrn. Du meitėliu: vieną nupenėtą, antrą tik papenėtą V.Myk-Put. | refl. tr.: Pasipenė́siu kiaulį ir papjausiu Zr. Kiaulę inleidė pirkion i paspenė́[jo] Dsn.
◊ papenė́ti akìs Ds pamatyti gražių dalykų, pasigrožėti: Svetur važiuoja savo akių papenėti Vaižg.
\ penėti; apipenėti; atpenėti; įpenėti; išpenėti; nupenėti; papenėti; perpenėti; prapenėti; pripenėti; razpenėti; supenėti; užpenėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • papenėti — vksm. Dar saváitę papenėsime par̃šą ir pardúosime …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • papenėjimas — sm. (1) 1. → papenėti 1: Pakartotinis bičių papenėjimas sirupu rš. | refl.: Vargus pasipenėjimas SD136. 2. → papenėti 3: Papenėjimas dėlto gerai – pirmon rūšėn karvė išėjo Mžš. 3. KN105 penas, maistas. | pr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užpenėti — užpenėti, ùžpeni, ėjo tr. 1. užduoti kokio netinkamo maisto ar pašaro, apnuodyti: Žiūrėk, neažpenėk paršiokų karštu Dbk. Jau tu mane kuo ažpenėjai, kad teip negera po širdžia Ds. Ir mane ana kai ažpenėjo džiovintais grybais, tai visą nedėlią… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apipenėti — apipenėti, apìpeni, ėjo tr. 1. SD373, [K], J, Brs, Ds užduoti kokio netinkamo maisto, pašaro, apnuodyti; susarginti peršeriant: Reikė neapipenėt, tai būt vaikas nenumiręs Ob. Kai gerai ėda, lengva apipenėt Švnč. Tuos paršus apipenėjo sušalusiom… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkusinti — 2 apkùsinti tr. kiek papenėti: Meitėlį da biškį apkùsint reikia Blnk. kusinti; apkusinti; pakusinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkutinti — 2 apkùtinti tr., apkutìnti Als šiek tiek papenėti, pašerti. kutinti; apkutinti; atkutinti; iškutinti; nukutinti; prakutinti; sukutinti; užkutinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplitinti — 2 aplìtinti tr. geriau papenėti: Ale tu pati aplitink trejetą paršų, kai miltų nė saujos! Ktk. litinti; aplitinti; išsilitinti; susilitinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apraudinti — 3 apraudìnti tr. R, MŽ, N vargo, rūpesčio padaryti. | refl. N: Mokytiniai … apsiraudinasi, kadangi jie nieko netur [alkstantiems papenėti] Ns1860,2. raudinti; apraudinti; įraudinti; suraudinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvelti — 1 apvelti, àpvelia, apvėlė tr. Š, Rtr 1. šiaušiant, trinant padaryti kiek tvirtesnį, storesnį: Tris sienas milo išaudėm ir apvėlėm Lp. Apvėliau pirštines DŽ1. ║ taršant, trinant, lipdant beveik pagaminti ką (iš vilnų), kiek pavelti: Vienoj… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšerti — 1 apšerti, àpšeria, apšėrė tr. 1. R5, MŽ6, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ visiems paduoti ėsti, apliuobti (gyvulius): Apšėriau gyvulius, apsiruošiau vìsa Pb. Tik apšert arkliai ir eit sau! Lp. Apšerkit karves ir grūskitės, kur norit Mlt. Apšėrei, pasgirdei …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”